iVilnius.lt

Spalio 22 13°C

Klasicizmas

Pagrindinis > Apie Vilnių > Architektūra
Klasicizmas - meno ir literatūros kryptis, atsiradusi XVII amžiuje Prancūzijoje. Šis meno stilius kilo iš Švietimo epochos bei baroko ir rokoko meno principų šaknų. Klasicizmo metu architektūrinis stilius pasireiškė didingumu, t.y. buvo statomi dideli pastatų ar rūmų ansambliai su taisyklingo planavimo sodais ir parkais. Miestuose buvo kuriamos plačios ir atviros erdvės, aikštės.

Vilniuje klasicizmo stilius taip pat išpopuliarėjo VII a. ir gyvavo iki XIX a. Jo paplitimą mieste paskatino glaudus bendradarbiavimas su Italijos architektūros mokykla. 1770 m. į Lietuvą atvykęs italų architektas K. Spampanis pradėjo projektuoti pirmuosius klasicizmo pastatus.

Ankstyvuoju klasicizmo etapu Vilniuje architektūra atspindėjo baroko ir klasicizmo formų sintezę, o brandžiuoju etapo metu susikūrė Vilniaus klasicizmo mokykla. Vilniaus klasicizmo mokyklos kūrėjai: Laurynas Gucevičius, Mykolas Angelas Šulcas, Karolis Podčašinskis ir kt.

Klasicizmo architektūros pastatai Vilniuje:

Abramavičių rūmai (Didžioji g. 36)
De Reusų (Šuazelių)  rūmai (S. Daukanto a. 2)
Franko (Pozorų) namas (Didžioji g. 1)
Franko – Stendalio namas (Didžioji g. 1)
Kairėnų dvaras (Vilniaus universiteto botanikos sodas) (Kairėnų g. 43)
Kirdėjų rūmai (B. Radvilaitės g. 6)
Lietuvos nacionalinis muziejus (Naujasis arsenalas) (Arsenalo g. 1)
Lietuvos Respublikos Prezidentūra (S. Daukanto a. 3)
Lopacinskių (Sulistrovskių) rūmai (Skapo g. 4)
S. Daukanto aikštė (S. Daukanto a.)
Šv. Baltramiejaus bažnyčia (Užupio g. 17a)
Šv. Stanislavo ir šv. Vladislavo arkikatedra bazilika (Katedros a. 2)
Tuskulėnų rimties parkas su kolumbariumu (Žirmūnų g. 1F)
Verkių rūmai (Žaliųjų ežerų g. 49)
Vilniaus Rotušė (Didžioji g. 31)
ups