iVilnius.lt

Spalio 22 13°C

Etnografiniai regionai

Pagrindinis > Apie Vilnių > Apie Lietuvą
Etnografiniai regionai
Lietuva nors ir nedidelė valstybė, tačiau joje yra net 5 etnografinės sritys, kitaip dar vadinamos regionais: Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva) ir Mažoji Lietuva. Kiekvienas jų skiriasi savo tarmėmis, tradicijomis, papročiais, maisto ruošimo ypatumais.

Aukštaitija – šis regionas yra didžiausias Lietuvoje ir užima rytinę bei šiaurės rytinę Lietuvos dalis. Panevėžys yra šio etnografinio regiono centras. Šiame regione apie XI amžių susiformavo Lietuvos Didžioji kunigaikštystė, gimė nemažai garsių didikų bei kunigaikščių. Veikiausiai nenustebinsime pasakydami, jog Aukštaitija taip pat žinoma savo unikaliomis senovinėmis dainomis – sutartinėmis. Sutartinės neretai pakeri ir užburia savo neįprastu skambesiu. Be to, šis kraštas sunkiai įsivaizduojamas be savo alaus ir aludarių. Jau nuo seniausių laikų Biržų miestas ir jo apylinkės garsėjo ir iki šiol garsėja savo giliomis alaus gaminimo tradicijomis.

Žemaitija – šiaurės vakarų regionas, o Lietuvoje tikrai yra žinoma, jog šio regiono sostinė yra Telšiai (žemaitiškai – Telše) ir kalbama čia pagrinde žemaitiškai. Labiausiai kvapą giaužianti šventė Žemaitijoje yra Užgavėnės. Kaip ir tikriausiai žinote, žmonės tuomet persirengia įvairiais gyvūnais, velniais ar kitais personažais. Tą dieną persirengėliai lanko savo kaimynus, dainuoja Užgavėnių dainas, žaidžia žaidimus, spėja, kokie bus orai ar tiesiog buria. Žiemos simbolis – ponia Morė – yra tempiama į savo lemtingą žūties vietą, kur galiausiai ji sudeginama. Yra tikima, kad sudeginus Morę, yra atsikratoma visų negandų, žiemos sunkumų. Be to, tą dieną yra tiesiog būtina valgyti kuo daugiau blynų ir tik tuomet bus galima tikėtis, jog ateinantys metai bus sotūs ir turtingi.
Lietuvos etnografiniai regionai

Dzūkija (Dainava) – pietų Lietuvos regionas, kuris dar skambiai vadinamas dainų kraštu. Regionas, kuris garsėja savo miškais, grybais ir uogomis. Dažnai juokaujama, jog jei ne grybai ir ne uogos dzūkų mergos būtų nuogos. Taip yra dėl to, jog šis kraštas būtų sunkiai atpažįstamas be savo skambių dainų, miškų, grybų, uogų bei įstabaus kraštovaizdžio. O tie, kurie nori nori pajusti šio krašto žavesį, gali plaukti baidarėmis, pėsčiomis pasivaikščioti miškuose, sezonu pauogauti ar pagrybauti. Visus vandens procedūrų ir pramogų mėgėjus kviečia Lietuvos SPA sostinė – Druskininkai. Šiame jaukiame mieste jūsų laukia vandens pramogų ir SPA parkas, viešbučiai, siūlantys komfortabilų poilsį ir gydomąsias procedūras, uždarą kalnų slidinėjimo areną (ši arena veikia 365 dienas per metus, o žiemą trasa pailgėja, kai ji atidaroma ir lauke), nuotykių parkas medžiuose ir kitos nepamirštamos pramogos. Galime patikinti, jog tai tikrai dinamiškas ir greitai besikeičiantis regionas.

Suvalkija (Sūduva) – tai regionas esantis pietų-pietvakarių Lietuvos dalyje (be Lazdijų rajono). Šis kraštas turi keletą pavadinimų, kurie buvo vartojami skirtingais istoriniais laikotarpiais: Sūduva, Suvalkija ir Užnemunė. Pats žinomiausias ir, akivaizdu, populiariausias – Suvalkija, kuris paplito nuo 1867-ųjų metų, kuomet tuometinės Lenkijos karalystės šiauriniai regionai buvo sujungti į naują Suvalkų guberniją. Neretai daugelis kratosi šio krašto tapatinimo su Lenkija ir mieliau renkasi Užnemunės pavadinimą. Iš Suvalkijos kilo cepelinai, kurie vėliau tapo Lietuvos nacionaliniu patiekalu.

Mažoji Lietuva – tai regionas, kuris apima beveik visą buvusią Klaipėdos apskritį (Kuršių Neriją, Klaipėdos bei Šilutės rajonus, pietinę buvusios Tauragės apskrities dalį). Nuo XVI-ojo amžiaus iki pat 1918-ųjų metų tuometinė Mažojoje Lietuvoje (dabartinė Kaliningrado sritis) tapo senųjų baltų – prūsų – gyvenamoji vieta. Minėtasis regionas buvo pagrindinis centras, kur gimė pirmieji lietuviškai rašytiniai darbai: pirmoji lietuviška knyga, pirmoji lietuvių kalbos gramatika ir pirmoji dainų rinktinė. Spaudos draudimo laikotarpiu mūsų žymieji knygnešiai „kontrabanda“ gabeno Tilžėje spausdintus lietuviškus veikalus, knygas bei žurnalus. Jų drąsos dėka lietuvių kalba gyvuoja iki šiol.

Mažosios Lietuvos regionas garsėja unikaliu nacionaliniu parku – Kuršių Nerija, kuris Europoje dar vadinamas vienintele dykuma Europoje. Neveltui šis gamtos perlas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Didžioji dalis Kuršių Nerijos paplūdimių yra mėlynosios vėliavos programos dalyviai. Mėlynosios vėliavos programa yra skirta savivaldybėms plėtojančioms turizmo paslaugas. Savivaldybių paplūdimiai ir prieplaukos atitinkantys aplinkosauginio švietimo fondo reikalavimus vasaros sezonui apdovanojami Mėlynąja vėliava. Ir tai dar ne viskas šiame regione: Senasis Rusnės miestas, kuris anksčiau garsėjo kaip pirklių miestas, Mingės kaimas, kurio pagrindinė gatvė yra upė, Ventės ragas su ornitologine stotimi (šioje stotyje kasmet yra žieduojami į pietus migruojantys paukščiai, nes didžioji paukščių migracija eina kaip per šiuos kraštus). O nepaminėti Lietuvos vasaros sostinės Palangos būtų tiesiog nusikaltimas. Kartais juokaujama, jog vasarą visi keliai veda į Palangą. Palangą pamėgo ne tik mūsų tautiečiai, bet ir kaimynai latviai, rusai, baltarusiai, kelius į Palangą atrado ir kaimynai lenkai.

ups