iVilnius.lt

Lapkričio 24 13°C

Parkai

Pagrindinis > Apie Vilnių > Apie Lietuvą
Nacionaliniai parkai – tai valstybės saugomos teritorijos, kurios buvo įsteigtos nacionalinės svarbos gamtiniam ir kultūriniam kraštovaizdžiui, pristatančiam mūsų respublikos etnokultūrinių sričių, gamtos bei kultūros išskirtinumus, saugoti ir tvarkyti. Istoriniam Lietuvos paveldui ir gamtinei aplinkai išsaugoti steigiami istoriniai nacionaliniai parkai.

Aukštaitijos Nacionalinis Parkas

Šio parko teritorija apima 40570 ha plotą ir jau daugiau nei tris dešimtmečius žinomas šalyje kaip šalies ekologinio bei vandens turizmo centras. Kraštas turtingas įspūdingais ir švariais ežerais, juos jungia vaizdingos upės, o pakrantėse laukia etnografiniai kaimai. Nenuostabu, jog nuostabus kraštovaizdis ir miškų grožis pakeri iš pirmo žvilgsnio.

Parke saugoma unikali Žeimenos aukštupio ekosistema, Ažvinčių sengirė. 126 ežerai (didžiausi - Kretuonas (829 ha), Dringis (725 ha), Baluošas (442 ha), giliausias - Tauragno ežeras (60,5 m)). Pastaruosius ežerus jungia natūralios sandaros kanalai, o šiais kanalais galima nuplaukti apie 70 kilometrų, galiausiai šiuos praplaukus ir išplaukus į Žeimenos upę, Vilnius beveik ranka pasiekiamas. Parko kraštovaizdis išsiskiria ne tik ežerynu, bet ir įvairiomis išnyrančiomis kalvomis, nuo kurių galima grožėtis įpūdinga panorama bei vaizdais į 6 ežerų duburius. Jų aukštis neretai perkopia 200 m žymą – tai ir Šiliniškių gūbrys, su Ginučių ir Papiliakalnės piliakalniais bei Ladakalniu. Parke galima rasti net 120 į Raudonąją knygą įrašytų paukščių, žinduolių ir augalų rūšių.

Dzūkijos Nacionalinis Parkas

Šis nacionalinis parkas yra didžiausias nacionalinis parkas Lietuvoje, kurio teritorija užima 55900 ha teritoriją. Parke galima rasti ir skaidrių upelių, ir sausųjų šilų bei žemyninių kopų. Turime padėkoti gamtai už jos dovanotus miškus, užimančius net 91 % parko teritorijos ir džiuginančius kiekvieno gamtos mylėtojo akį, bei vandens telkinių įvairovę: nuo šaltinių iki vandeningų upių, Nemuno slėnį, nedidelių ežerėlių mozaiką. Dzūkijos nacionaliniame parke keliauti ar aktyviai praleisti laisvalaikį galima visais metų laikais: vasara – baidarių, dviračių metas, o ruduo sukviečia būrelius grybautojų ir uogautojų. Tuo metu kiekvienas džiaugiasi gausiais kritulių kiekiais, nes kuo gausesni krituliai tuo daugiau grybų galima rasti po to. Kaip bebūtų gaila, tačiau kiekvienais metais atsiranda grybautojų, kurie apsinuodija grybais, nes netoli baravyko ar raudonikio neretai galima rasti įvairių musmėrių, kurios ir palaikomos naudingaisiais grybais. Nevertėtų prarasti budrumo ir reiktų atidžiai rinkti tik žinomus grybus.

Parke akį patraukia Nemuno, Merkio, Ūlos, Grūdos, Skroblaus upių slėniai, Dainavos girios kontinentinių kopų masyvai ir didžiosios pelkės, Dzūkijai būdingi sausi miškai, retų rūšių augalai ir gyvūnai. Vienas įpūdingiausių gamtinių objektų – tai upė Ūla, kuri kerta žemyninių kopų ruožą ir teka siauru slėniu su vaizdingais, ardomais skardžiais. Upelės slėnyje kunkuliuoja unikalus Ūlos akies šaltinio ežerėlis. Maža to, baidarių kiekiai Ūloje yra ribojami, nes yra siekiama išsaugoti jos unikalumą ir natūralumą. Tad nepatingėkite pasidomėti iš anksto, ar bus galima plaukti Ūla jūsų norimu laikotarpiu, o dar geriau iš anksto registruokitės baidarių paslaugas teikiančiose įmonėse.

Dzūkijos Nacionaliniame parke gausu senosios bitininkystės reliktų – drevėtųjų pušių; istorinių paminklų tokių kaip Nemuno ir Merkio santakoje stovėjusios Merkinės pilies bei daugelį kitų. Vis dėlto vertingiausi yra girinių bei panemunių dzūkų etnokultūriniai kaimai. Keturi jų – Dubininkas, Lynežeris, Musteika ir Zervynos - paskelbti architektūros paminklais.

Kuršių Nerijos Nacionalinis parkas

Pati populiariausia ir lankomiausia saugoma teritorija Lietuvoje – Kuršių Nerijos Nacionalinis parkas (užima 26461 ha, iš jų 9761 ha sausuma, 4200 ha – Kuršių marios, 12500 ha - Baltijos jūra). Mūsų Kuršių Nerija žymi savo aukščiausia Šiaurės Europoje kopų grandine. Kuršių Nerija, unikali jos flora ir fauna 2000-aisiais metais buvo įtrauktos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kuršių Nerijos istorija prasidėjo maždaug prieš 5 tūkstančius metų, kur daugelį metų smėlį nešė Kuršių Marios, o vėjas tą smėlį pustė ir nešiojo. Pamažu formavosi siaura ir ilga smėlio juosta, kuri atskyrė Kuršių marias bei Baltijos jūrą.

Be to, šiandieninis Kuršių Nerijos kraštovaizdis yra žmonių ir gamtos bendro darbo rezultatas. XV-XVII a. iškirtus miškus, pajudėjo ir smėlio kopos, kurios užnešdavo ištisus kaimus. Ką neapgalvotai žmogus padarė, tik šiuo atveju apgalvota žmogaus veikla galėjo padarytą žalą ištaisyti. Tad apytikriai prieš 200 metų buvo pradėtas apsauginio kopagūbrio formavimas, sodinami smėlyje puikiai augantys medžiai, daugiausiai kalninės bei paprastosios pušys. Įsteigto Kuršių Nerijos nacionalinio parko dėka kiekvienas gali džiaugtis išskirtinai savitu kraštovaizdžiu, augalija ir gyvūnija. Dabar kiekvienas iš mūsų gali pamatyti senąsias Juokrantės kopas, didyjį kopagūbrį, pilkąsias kopas, pustomas (nuolat judančias) Sklandytojų ir Parnidžio kopas, kupstynės gamtinius kompleksas ir kitus unikalius gamtinius darinius bei specifines gamtines buveines. Siekiant tokias gamtines buveines išsaugoti visiems žmonėms ir ateities kartoms, Kuršių Nerijos nacionalinis parkas įtrauktas į Europos saugomų teritorijų tinklą Natura 2000. Ši programa valstybes įpareigoja išsaugoti unikalias bei retas gyvūnų ir/ar augalų rūšis, kurios ir toliau padėtų išsaugoti biologinę įvairovę visoje Europoje.

Trakų Istorinis Nacionalinis parkas

Trakų istorinis nacionalinis parkas – tai šiuo metu vienintelis istorinis nacionalinis parkas Lietuvoje, kuris buvo įsteigtas 1991-aisiais metais. Verta paminėti, jog šiame parke labai vertinamas kultūrinis paveldas. Nesuklysime pasakydami, jog Trakų apylinkės žinomos savo istoriniais įvykiais, o tai įrodo gausūs archeologiniai radiniai. Be to, šios vietovės tampriai susijusios su Trakų ir visos Lietuvos istorija, nes Trakų salos ir Pusiasalio pilių kompleksas bei Trakų senamiestis yra viso nacionalinio parko kertinė ašis. Visa tai pasiekiama labai siauru pusiasaliu tarp Galvės, Totoriškių ir Bernardinų ežerų. Tad nenuostabu, jog miesto užstatymas bei gynybinių įtvirtinimų įrengimas buvo tiesiogiai sąlygotas šio krašto gamtinių ypatumų.

Žemaitijos Nacionalinis parkas

Žemaitijos nacionalinis parkas – yra tikra staigmena tiems, kurie ieško ir siekia artimiai susipažinti su natūralia gamta bei unikaliomis regiono tradicijomis. Šiame parke sau veiklos ir užsiėmimų ras aktyvaus ir įprasto laisvalaikio praleidimo būdo mėgėjai: gamtininkai, buriuotojai, dviratininkai, nartydotojai ir kiti. Daugelį žmonių Žemaitijos Nacionalinis parkas traukia Platelių ežerynu, didžiuliais miškų masyvais, Žemaičių Kalvarijos architektūra ir tradiciniais archaiškais atlaidais, medžio meistrų dirbiniais, tradicinėmis Užgavėnių šventėmis, galimybė patirti žemaitiškumo pradą.

Parko brangakmenis ir puošmena – tai didžiausias ir švariausias Žemaitijoje Platelių ežeras (1205 ha) bei dar keliolika ežerų, kur galimos įvairios vandens sporto ir laisvalaikio praleidimo pramogos tiek mėgėjams, tiek profesionaliems sportininkams. Taip pat yra sudaryta galimybė paukščių stebėjimui. Žemaitijos nacionalinis parkas yra europinės svarbos saugoma teritorija - NATURA 2000, skirta paukščių ir gamtinių buveinių apsaugai.

ups