iVilnius.lt

Liepos 27 13°C

Religija

Pagrindinis > Apie Vilnių > Vilnius
Dauguma Lietuvos gyventojų išpažįsta katalikybę. Vis dėlto jei žiūrėtumėme į istoriją, tai Lietuva viena iš paskutinių tautų, kuri buvo apkrikštyta. 1385 m. pasirašyta Krėvos sutartis, kurios vienas iš punktų skelbė, kad Jogaila turi krikštytis, vesti karalienę Jadvygą, o vėliau apkrikštyti Lietuvą. O jau 1387 m. Vilniuje Jogaila apkrikštijo bajorus ir miestiečius. Taip pat tais pačiais metais pastatyta Šv. Stanislovo bažnyčia (būsimoji katedra) ir pradėta statyti parapinė Šv. Jono bažnyčia.

Dabar Vilnius yra Lietuvos katalikų centras, kuriame galime rasti pagrindines katalikų institucijas, arkivyskupiją ir pagrindinę Lietuvos šventovę – Vilniaus arkikatedrą baziliką. Mieste taip pat galime rasti daug bažnyčių, vienuolynų ir religijos mokyklų. Vilniaus bažnyčių architektūra apima gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo stilius. Dauguma bažnyčių yra susitelkusios Vilniaus širdyje – senamiestyje, todėl dekoratyvūs bažnyčių fasadai, kupolai, varpinės žaismingai įsilieja į kalvotą Vilniaus peizažą.

Vilniuje yra ne tik katalikybės pėdsakų, bet ir stačiatikių cerkvių, žydų sinagogų. Tai parodo, kad Vilnius yra įvairių Europos civilizacijos srovių, stilių bei tautų kultūros atspindys.

Vilniaus žydai įnešė svarų indėlį į judaizmo plėtrą mieste, o Vilnius buvo pavadintas Lietuvos Jeruzale. Nuo XVII a. iki antrojo pasaulinio karo, Vilniuje gyveno ir kūrė daugelis žymių judaizmo mokslininkų, rabinų. Lietuvoje veikė pasaulinio garso dvasinės akademijos - ješivos, į kurias studijuoti suvažiuodavo jaunuoliai iš daugelio šalių. Vilniuje įvairiais laikotarpiais buvo virš 250 sinagogų. Dabar Vilniuje išliko tik viena sinagoga – Vilniaus choralinė sinagoga.

Nuo XII a. rytų stačiatikių krikščioniams Vilnius buvo tarsi namai. Iki šios dienos netoli Aušros Vartų yra garsus rusų ortodoksų vienuolynas. Taip pat mieste galima rasti karaimų, išpažįstančių karaimą, maldos namus.

ups