iVilnius.lt

Rugpjūčio 25 13°C

Pagrindinis > Lankytinos vietos

Valdovų rūmai

Atgal į sąrašą
Įvertinimas: 0 iš 5
Telefono nr.: +370 5 212 7470
El. paštas: info@valdovurumai.lt
Internetinis puslapis:
Darbo valandos: II-V: 11.00–18.00, VI-VII: 11.00–16.00
Vilniaus Žemutinėje pilyje, Valdovų rūmų vietoje, žmonių gyventa ir medinių statinių būta jau IV – VIII a. Ilgainiui gyvenvietė, greičiausiai dėl tinkamos geografinės padėties, virto pilimi. Nuo XIII a. antros pusės šioje vietoje pradėta mūrinė statyba, kuri ypač suaktyvėjo Vytenio ir Gedimino valdymo laikais. Bene kiekvienas Lietuvos valdovas toliau modernizavo savo rezidencijas Aukštutinėje bei Žemutinėje pilyse, Žemutinė pilis buvo apjuosta mūrine siena su bokštais. Iki pat XV –VVI a. sandūros su Vilniaus Žemutinėje pilyje buvusia didžiojo kunigaikščio buveine konkuravo tiek Aukštutinės pilies rūmai, tiek ir Trakų salos pilis. Yra žinių, kad jau Vytautas buvo apsistojęs Vilniaus Žemutinėje pilyje, nors dažniausiai didieji kunigaikščiai keliaudavo po visą šalį ir neapsistodavo vienoje vietoje.

Manoma, kad būtent Aleksandras Jogailaitis XV a. pabaigoje pradėjo rekonstruoti Žemutinėje pilyje buvusią viduramžišką aptvarinę pilį į reprezentacinius rūmus. Čia iš Aukštutinės pilies turėjo būti perkelta valdovo rezidencija. XVI a. pirmoje pusėje sostinę ir pilis nusiaubė keli dideli gaisrai. Po jų didelę įtaką rūmų statyboms turėjo Žygimanto Senojo žmona Bona Sforca. Ji siekė Vilniaus rūmus paversti modernia reprezentacine rezidencija. Renesanso epochos Vilniaus rūmų plėtra siejama su Žygimantu Augustu. Pagrindinis jo tikslas buvo greta tėvams priklausiusių Senųjų rūmų pastatyti sau Naujuosius rūmus. Vazų dinastijos atstovai rūmams taip pat skyrė daug dėmesio. Po 1610 m. gaisro jie buvo pastatyti šiaurietiško manierizmo stiliumi. XVII a. trečiajame dešimtmetyje jie vėl buvo perstatyti, įgavo ankstyvojo itališko baroko bruožų. XVI – XVII a. – Vilniaus rezidencijos klestėjimo laikotarpis. Čia buvo priimta daugybė svarbių svečių, teiktos privilegijos, kaldinti pinigai, vyko teismai ir panašiai. Vilniaus rūmų klestėjimas baigėsi 1655 m., kai Lietuvos sotinę užėmė Maskvos ir Kazokų kariuomenė ir šešis metus čia šeimininkavo. Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo rusų valdžia ėmė sąmoningai griauti valstybingumo ženklus ir, žinoma, išlikusius rūmų mūrus.

Rūmų teritorijos archeologiniai tyrinėjimai buvo pradėti tik 1987 m. 2000 – 2001 m. Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė priėmė nutarimą dėl Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje atstatymo. Rūmuose veiks nuolatinės ekspozicijos su iš dalies atkurtais istoriniais interjerais, taip pat bus vykdoma aktyvi edukacinė veikla, rengiamos parodos, koncertai, konferencijos, vyks valstybės reprezentaciniai renginiai.

Valdovų rūmai Valdovų rūmai Valdovų rūmai Valdovų rūmai Valdovų rūmai Valdovų rūmai Valdovų rūmai

Susijusios vietos

ups