Warning: Illegal string offset 'id' in /home/ivnius/domains/ivilnius.com/public_html/visit.php on line 143

Warning: Illegal string offset 'id' in /home/ivnius/domains/ivilnius.com/public_html/visit.php on line 143
Vilniaus paveikslų galerija (Chodkevičių rūmai) - Didžioji g. 4, Vilnius - Muziejai | iVilnius.lt - Vilniaus miesto gidas
iVilnius.lt

Spalio 14 13°C

Pagrindinis > Lankytinos vietos

Vilniaus paveikslų galerija (Chodkevičių rūmai)

Atgal į sąrašą
Įvertinimas: 0 iš 5
Telefono nr.: +370 5 212 0841
El. paštas: galerija@ldm.lt
Internetinis puslapis:
Darbo valandos: II-VI: 11.00–18.00, VII: 12.00–17.00
Chodkevičių rūmai – vėlyvojo klasicizmo formų pastatas, formavęsis gotikos ir renesanso laikotarpiu, su vertingais ampyrinės interjero puošybos fragmentais. Rūmuose nuo 1940-ųjų metų gyveno nemažai Vilniaus universiteto darbuotojų. Rūmai triaukščiai, tik oficina dviaukštė. Į rūmų patalpas patenkama iš kiemo, į keletą – iš Didžiosios gatvės. Didžiosios gatvės pusėje iš¬liko gotikinių rūsių, iš dalies rekonst¬ruotų renesanso laikais. Šiaurinė vakarinė korpuso siena taip pat yra gotikinė. Pamatai akmenų, sienos plytų mūro, tinkuotos. Rūsiai, vakarinis įvažiavimas ir vakarinio korpuso pirmo aukšto patalpos yra su cilindri¬niais ir kryžminiais skliautais. Oficinos kiemo fasadas vėly¬vojo klasicizmo stiliaus, simetriškas. Vidurinėje dalyje turi keturių dorėninių kolonų portiką (tai Vilniuje yra reta).

Rūmų vietoje jau XVI a. stovėjo namas. Daugiau nei tris šimtmečius nuo XVI a. pabaigos iki XIX a. pradžios rūmuose gyveno mažiausiai aštuonios Chodkevičių giminės kartos (Chodkevičiai –rusėnų kilmės Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų giminė, nuo XVI amžiaus vidurio – viena turtingiausių ir įtakingiausių didikų giminių, konkuravusi su Radvilomis).

XIX a. pirmoje pusėje po rekonstrukcijos rūmai tapo viena didžiausių ir puošniausių Vilniaus rezidencijų. Nuo to laiko jie nedaug keitėsi, kelis kartus restauruoti Chodkevičių rūmai ir šiandien yra vienas stilingiausių vėlyvojo klasicizmo ansamblių Vilniuje ir visoje Lietuvoje.

Nuo 1994 m. šiame pastate įsikūrė Vilniaus paveikslų galerija. Joje lankytojams pristatomi lietuvių dailės, skulptūros ir grafikos darbai bei jų raida nuo XVI iki XIX a. Centras organizuoja kultūrinius renginius, ekskursijas, kitus užsiėmimus, kuriuose netradiciniais būdais supažindinama su meno pasauliu.

Pirmajame galerijos aukšte yra įrengti tualetai, rūbinė, suvenyrų kioskas bei kasa. Ekspozicijos išdėstytos antrajame ir trečiajame pastato aukštuose. Ji sudaryta iš istorinių interjerų (6 įvadinės salės) ir 17 parodinių salių, pristatančių XVI-XX a. pradžios Lietuvos dailę.

I – II salės yra įvadinės. Jose atkurtas XIX a. Vilniaus dvaro interjeras. Čia eksponuojami klasicizmo ir ampyro stiliaus baldai, gobelenai, skulptūros ir tapybos kūriniai.

III-oje salėje pradedama pažintis su Lietuvos dailės istorija, ji pradedama nuo senųjų portretų. Juose matome galingiausių Lietuvos didikų giminių atstovus, įtakingus valstybės ir bažnyčios dignitorius. Portretams būdinga teatralizuota Barokinė kompozicija, išdidi, herojinė portretuojamojo laikysena, rankose laikomi ar ant stalų padėti socialinį statusą ir užimamas pareigas parodantys atributai (kunigaikščio kepurė, etmono buožė, kanclerio atspaudas ir pan.).

IV – oje salėje taip pat eksponuojami portretai, tik po XVIII a. greta vėlyvojo Baroko stiliaus ėmė reikštis ir kiek žaismingesnis rokoko stilius, taip pat ėmė rastis santūraus klasicizmo bruožai.

V – VII – oje salėse eksponuojami garsiojo Pranciškaus Smuglevičiaus darbai. Jo klasicistinis, turintis italų vėlyvojo baroko bruožų, braižas susiformavo Romoje, kur jis studijavo tapybą. 1797 m. Edukacinės komisijos pakviestas užimti Vilniaus universitete steigiamos Piešimo ir tapybos katedros profesoriaus vietą, dailininkas visam laikui persikėlė į Vilnių. Didžiąją Pranciškaus Smuglevičius kūrybinio palikimo dalį sudaro paveikslai bažnyčioms, kompozicijos antikiniais, istoriniais, mitologiniais siužetais, portretai, dailininkas taip pat tapė peizažus ir buitines scenas. VII – oje salėje eksponuojami P. Smuglevičiaus piešiniai „Miesto gynybinė siena su Medininkų vartais“, „Subačiaus vartai“, „Žemutinės pilies ir Kryžių kalno vaizdas“, saugomi Lietuvos dailės muziejuje, ir trys peizažų eskizai („Paplaujos apylinkės“, „Vilniaus Vizitiečių bažnyčia“, „Vilniaus universiteto Skargos kiemas nuo Šv. Jono bažnyčios slenksčio“) iš Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinių.

VIII – oje salėje eksponuojami Jono Rustemo darbai. Jonas Rustemas reiškėsi įvairiose kūrybos srityse - dirbo kaip teatro dailininkas, režisavo „gyvuosius paveikslus“, tapė mitologines ir religines kompozicijas, buitines scenas ir peizažus, tačiau jo didžiausias talentas buvo portretai. Jo darbuose klasicizmas jungėsi su sentimentalizmo bruožais, ankstyvojo romantizmo bei realizmo tendencijomis.

IX – oji salė priklauso Kanutui Ruseckui. Jis tapė paveikslus bažnyčioms, portretus, peizažus, buitines scenas, vienas pirmųjų lietuvių dailėje ėmėsi animalistinių kompozicijų. Lietuvos dailės muziejuje saugoma daugiau kaip 330 Kanuto Rusecko kūrinių - paveikslų, piešinių, eskizų ir detalių gamtos studijų.

X –oji salė – Lauryno Gucevičiaus salė. Jo vardas Vilniuj ypač svarbus, kaip Katedros statytojo. Katedros projektą architektas parengė 1782 m. Pagal jį rekonstruota pagrindinė Lietuvos šventovė iš gotikinio, vėliau subarokinto pastato virto grynai klasicistiniu monumentu, Vilniaus klasicizmo šedevru.

XI – oje salėje saugomi Vilniaus meno mokyklos auklėtinių kūriniai. Vilniaus meno mokykla išugdė naują - dailininkų romantikų kartą.

XII salė - Vilniaus litografijos dirbtuvių, Vienos, Maskvos, Peterburgo dailės akademijų auklėtinių kūriniai.

XIII – oje salėje – Jono Kazimiero Vilčinskio darbai. Populiarus Lietuvoje buvo gydytojo Jono Kazimiero Vilčinskio nuo 1846 m. leistas litografijų, chromolitografijų, vario ir plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“. „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas serijomis, o tos serijos - sąsiuviniais. Išėjo šešios nevienodos apimties ir formato „Vilniaus albumo“ serijos, sudarančios per 350 grafikos kūrinių. „Vilniaus albumo“ peizažai sklidini lyrinės nuotaikos, įtaigiai perteikia Lietuvos kraštovaizdžio grožį, Vilniaus architektūros ir dailės paminklų didingumą.

XIV salė – Vilniaus litografijos dirbtuvių, Vienos, Maskvos, Peterburgo dailės akademijų kūriniai.

XV salė – Paryžiaus, Miuncheno dailės mokyklų kūriniai.

XVI – XIX salės skirtos XX a. pradžios lietuvių dailei. Ekspozicijoje pristatomi žymiausi to meto dailininkai Antanas Žmuidzinavičius, Petras Rimša, Antanas Vivulskis, Bolesvas Buika, Kazimieras Stabrauskas, Adomas Varnas, Petras Kalpokas, Juozas Zikaras, Kajetonas Sklėrius, Jonas Mackevičius, Justinas Vienožinskis, Antanas Jaroševičius, Tadas Daugirdas, Ivanas Rybakovas, Marijonas Kulieša, Levas Antokolskis, Mstislavas Dobužinskis, Ferdinandas Ruščicas, Juozapas Kamarauskas. Joje taip pat pristatomi ir trys M. K. Čiurlionio kūriniai. Tai ankstyvojo dailininko kūrybos laikotarpio kūriniai - pastelės „Kalnai“ ( apie 1905 m.), „Audra“ (apie 1904 m.), fluorofortas „Auka“ (1907-1908).

XX – XXIII salėse vyksta edukacinės parodos. Vilniaus paveikslų galerijoje įsikūręs Lietuvos dailės muziejaus Meno pažinimo centras, rengia specialiąsias vaikų ir moksleivių meninio ugdymo programas.

Susijusios vietos

ups