Bernardinų sodas, seniau dar vadintas Sereikiškių parkas – parkas įsikuriąs pačiame miesto širdyje Senamiestyje, ribojasi su žymiausiomis Vilniaus vietomis: Gedimino pilies kalnu, Vilnele, Bernardinu vienuolynu, Valdovų rūmais. Vasaros metu parkas atgyja, čia Vilniečiai mėgsta pasivaikščioti, pabėgioti, pasportuoti ar paplaukioti vilnele baidarėmis. Parke vasaros metu veikia teniso kortai.

XII – XIV a. Sereikiškių parko vietoje buvo Šventosios giraitė. Į Vilnių atkeliavus bernardinų vienuoliams, Šventosios giraitė buvo iškirsta ir atiduota jiems. Čia jie iki XIX a. vidurio buvo įsirengę daržus, sodus, tvenkinius, kanalus ir dekoratyvinį parką. XIX a. uždarius vienuolyną sodas perleistas miestui. Šiaurinės vakarų pusėje S. B. Jundzilo iniciatyva sukurtas Vilniaus Universiteto Botanikos sodo, dar geriau žinomas, kaip Bernardinų sodu. XIX a. viduryje sodas buvo sunaikintas. XIX amžiaus pabaigoje parko teritorijoje įkurta viešasis poilsio parkas. 1886 – 1888 metais įrengtas vienas iš pirmųjų miesto viešasis sodas.

1912 – 1914 metais šaliai Bernardinų vienuolyno įrengta vandens tiekimo stotis. Ji yra išlikusi iki šių dienų, tai pati seniausiai vandens tiekimo stotis ir geriamo vandens laboratorija.

Po Antro Pasaulinio karo parkas buvo pertvarkytas. Visas parkas buvo orientuotas į pagrindinėje aikštėje stovėjusį J.Stalino paminklą. Parko gale pastatytas kino teatras, įrengti atrakcionai. Parkas pavadintas Jaunimo sodu. Vėliau parko pavadinimas pakeistas į Sereikiškių parko pavadinimą.