Kalnų parkas – šalia senamiesčio esantis parkas, kuriame galime išvysti: „Trijų kryžių kalną“ (dar vadinamas „Pilkuoju kalnu“), „Gedimino kapo kalną“, „Stalo kalną“, „Bekešo kalną“ .

Iš vienos pusės Kalnų parką riboja T. Kosciuškos gatvė, iš kurios ir lengviausia užkopti į kalną, iš kitos teka Vilnelė, taip pat parkas ribojasi su Užupiu (Krivių g.).

Trijų kryžių kalnas

Trys masyvūs kryžiai iš gelžbetonio ant Pilkojo kalno buvo pastatyti pagal A. Vivulskio projektą. Architekto didžiausias darbas Vilniuje – Švč. Mergelės Širdies bažnyčia – pirmasis gelžbetonio statinys Lietuvoje.

Visi 3 kryžiai lieti pagal tą pačią formą ir yra išdėstyti pusmėnuliu. Dėl monumentalios formos ir baltos spalvos, kryžiai ryškūs Vilniaus panoramoje.

Pasakojama, kad ant Trijų kryžių kalno pagonių nukankinti septyni pranciškonai, jie buvo prikalti prie kryžių ir įmesti į upę, dabar toje vietoje stovi Trijų kryžių paminklas. Dar 1950 m. gegužės 30 d. sovietų valdžios sumanymu nugriautas paminklas, buvo atstatytas prasidėjus atgimimui.

Modernumu išsiskiriantis paminklas – religinio tapatumo ir politinio pasipriešinimo ženklas. Dabar tai turistų pamėgta vieta, iš čia atsiveria išraiškingas Vilniaus senamiestis.

Gedimino kapo kalnas

Tai žymiojo Lietuvos kunigaiščio Gedimino (1275 – 1341) palaidojimo vieta, kuris buvo Gediminaičių dinastijos atstovas. Lietuvos Didžiosios kunigaištystės sostą paveldėjo po Vytenio mirties, iki tol valdė Trakų kunigaištystę. Jo valdymo laiktotarpiu LDK padidėjo beveik trečdaliu, tačiau didesnėmis karinėmis pergalėmis lietuviai nepasižymėjo, nebent tik Medininkų mūšis (1320 m.) .

Ši vieta žavi lankytojus ne tik nuostabia panorama, bet ir pritraukia baltų kultūra besidominčius smalsuolius, kurie čia švenčia apeigines šventes prie pagonių aukuro.

Stalo kalnas

Pavadinimas kilo dėl kalno formos, kadangi jo viršus labai lygus. Tai mėgstama vaikų vei turistų lankymo vieta.

Istorikai kelia hipotezes, kad Stalo kalnas galėjo įeiti į Kreivosios pilies teritoriją. 1975 ir 1995 m. vykdyti žvalgomieji kalno tyrinėjimai, kalno paviršiuje rastas iki 2 m. storio kultūrinis sluosnis su smulkia keramika, datuojama XIV a.

Bekešo kalnas

Karvedys K. Bekešas mirė Gardine, tačiau buvo pargabentas į Lietuvą. Prieš mirtį sakė: „ Dangus man nerūpi, o pragaro nebijau“, todėl nei vienas dvasininkas neleido jo laidoti kapinėse. Neturėdami išeities artimieji išrinko gražų kalną Vilnelės pakrantėje ir ten palaidojo maištingąjį karvedį.

Kadaise ant Bekešo kalno stovėjo paminklas, 20 m. aukščio ir 6 m. pločio aštuoniakampis bokštas, tačiau 1838 ir 1843 paplovus potvyniui, nugarmėjo į Vilnelę ir po to nebeatstatytas.

Kalnų parko centre yra lauko estrada, kurioje vyksta įvairūs kultūriniai renginai: 2009 m. čia vyko tradicinės Dainų šventės renginai. Organizuotas ansamblių vakaras „Metai“, kuomet pasipuošę dailiais tautiniais rūbais kolektyvai iš visos Lietuvos stebino tūkstantinę žiūrovų minią. Nepakartojamas renginys sutraukė smalsuolius pasiklausyti ansamblių pasakojimų apie ciklišką metų kaitą, galėjome išvysti Kalėdų laukimui skirtus šokius ir dainas, o vakaras užbaigtas energingais bei archajiškais pasirodymais apie rugiapjūtę. Šventė vyko pačioje Kalnų parko širdyje, apsuptoje žalumos ir menančios senovę, pagonybės laikus, dievų garbinimą. Įdomi programa sudomio ne tik Vilniečius, bet ir miesto svečius iš viso pasaulio.

Nuotraukos: iVilnius.lt, LLKC