iVilnius.lt

Gruodžio 05 13°C

Kultūra
Pagrindinis > Naujienos

Scanorama’15: neatrastas „Garneto auksas“ (0)

2015-11-30
Nuotr.: M. Mikuleno
Neatradimas to, ko ieškojai, apie ką svajojai – net jei tai ir dvidešimt metų – nebūtinai reiškia nuopolį ar pabaigą. Anaiptol, vienas praradimas gali lemti kitą atradimą – šių metų „Scanoramoje“ rodytas filmas „Garneto auksas“ tai puikiai vaizduoja.

Dokumentiniuose filmuose dažniausiai rodomi išskirtinių asmenybių išskirtiniai gyvenimai. Retai tikiesi pamatyti filmą apie eilinį vyresnio amžiaus vyrą, naiviai ieškantį prarasto lobio. Na, bent jau ne dokumentinį. Nežinant filmo konteksto, lengva suklysti, jog tai vaidybinis filmas, kuriame žaidžiama su dokumentinio žanro ypatybėmis. Ir visgi, žinant, jog tai – reali istorija, apninka neįprastumo – žinoma, teigiama prasme – būsena.

Į filmo pristatymo seansą atvykęs filmo herojus Garnetas Frostas kukliai taria nesuprantąs, kodėl filmas toks populiarus – mat istorija tiesiog apie jį. Vis dėlto grožis slypi paprastume, o ir tas paprastumas, visgi, ne toks jau ir paprastas.

Gyvenimo svajonė

2014-aisiais pastatytas filmas seka keistuolio Garneto gyvenimą ir jo ieškojimus. Keturis metus filmuota istorija analizuoja esmines gyvenimiškas temas: meilės, egzistencijos prasmės ir tikslo. Garnetas gyvena su ilgaamže sergančia motina, jų ryšys – stiprus, tačiau gana tradicinė vidinė priešprieša neapleidžia Garneto  – jis myli motiną, tačiau varginanti globa jam kelia dviprasmiškus jausmus ir svarstymus „kada tai pasibaigs“. 

Garnetas per savąjį gyvenimą nesukūrė šeimos, jo santykiai su moterimis taip pat neišsivystė į tai, ką daugelis pavadintų didžiąja meile, tačiau jo gyvenimas kupinas keistų idėjų, planų – tiesa, dažnai sunkiai įgyvendinamų arba menkos praktinės reikšmės. Būtent viena tokių – pagrindinė filmo siužeto dalis – kelionė į laukinę Škotijos gamtą ieškant galimai paslėpto lobio. Kelionė – ne atsitiktinė, filmo herojus ilgus metus mąstė ir kūrė planus apie sugrįžimą į mįslingąją vietą, kur prieš daugelį metų per plauką išgyveno, ir atras XVIII a. dingusį, milijono svarų sterlingų vertės lobį. Naiviai, šiek tiek absurdiškai skambanti idėja greitai transformuojasi ir nejučia įtraukia bei įtikina, jog kelionės tikslas gali būti pasiektas.

Praradimai ir atradimai

Kelionės pabaigoje Garneto veidas persmelktas skausmo – jis atsiprašo Dievo, jog iššvaistė savo gyvenimą. Tačiau melancholiškumas ir liūdesys persipina su nuoširdžiu sugebėjimu pamatyti gyvenimo grožį – net tada, kai suvoki, jog viskas, apie ką mąstei ir ko troškai, tėra iliuzija. Ir kai atrodo, jog ši vidinė drama yra paskutinis lašas jūroje, Garnetui atsiranda viltis ir suvokimas, jog gyvenimas tęsiasi toliau.

„Gyvenime nuolat galvojame apie praeitį, draugus, gyvenimą – tai ir yra auksas“, - filmo pabaigoje taria Garneto motina ir tarsi įprasmina sūnaus kelionę: nebūtinai tai, ko ieškai, yra tai, ko tau iš tikrųjų reikia. Svarbu įvertinti tai, ką jau turi.

Tarptautinė sėkmė

Filmas puikiai atskleidžia pagrindinio veikėjo mintis, išgyvenimus, jausmus. Nuostabus Edo Perkinso režisūrinis darbas – stulbinančiai vaizduojama Škotijos gamta, siužetą seka idealiai įsiliejantis garso takelis. Tai debiutinis dokumentinis ilgametražis filmas Londone kuriančiam režisieriui. 

Po filmo premjeros Scanoramoje atvykęs į Lietuvą G.Frostas pasakojo, jog idėja istoriją perkelti į kino ekraną kilo atsitiktinai, alaus bare, kuomet jo istoriją išgirdęs žmogus paminėjo, jog pažįsta režisierių, kuris galbūt susidomėtų pasakojimą perkelti į kino juostą. Panašu, jog pažintis atnešė puikų ir sėkmės lydimą rezultatą – dalyvavimas ir gauti apdovanojimai tarptautiniuose Edinburgo, dokumentinių filmų „Docville“, Johanesburgo, Tribekos, „IndieFEST“ kino festivaliuose tą puikiai paliudija.

Autorė: Domantė Juknonytė

Visas iVilnius.lt naujienas galite sekti socialiniame tinklalapyje „Facebook“!

Komentarai (0)
Facebook komentarai

Taip pat skaitykite

Naujausi straipsniai

ups