iVilnius.lt

Gruodžio 06 13°C

Statybos
Pagrindinis > Naujienos

Akropolių statytojas M. Marcinkevičius Vilniuje statys Triumfo arką (0)

2015-09-30
Naujojo Vilniaus centro vaizdas dešniajame Neries krante netrukus pasikeis – Vilniaus architektūros -urbanistikos ekspertų taryba pritarė dar vienos aukštuminių pastatų linijos formavimui kitoje Konstitucijos prospekto pusėje, kur pirmiausia turėtų iškilti su verslininku Mindaugu Marcinkevičiumi siejamo nekilnojamojo turto investicinio fondo „Lords LB Special Fund I“ biurų pastatas.
 
20 tūkst. kv. metrų ploto, 16 aukštų pastatą ketinama statyti ankštame vos 64 arų sklype (Konstitucijos pr.18B) tarp viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ ir VCUP, kur šiuo metu yra automobilių stovėjimo aikštelė. Kaip skelbia investuotojai, į A klasės biurų verslo centro statybą ketinama investuoti daugiau nei 40 mln. eurų. 

Nori keisti reglamentą

Galiojant dabartiniam miesto bendrojo plano reglamentui, kuris teritorijoje tarp Konstitucijos prospekto ir upės leidžia statyti tik neaukštybinius – 10-12 aukštų pastatus, tokių apimčių ir aukščio pastato nepastatysi. Todėl pirmiausia investuotojai inicijavo reglamento pakeitimus, kad galėtų bent keturiais aukštais padidinti pastatą ir jame sutalpinti trokštamus tūkstančius kvadratinių metrų.

Tam pasiekti pasitelktos įspūdingos pajėgos – parengta visapusiška urbanistinė – paveldosauginė – architektūrinė studija (autoriai M. Pakalnis, I. Kliobavičiūtė, D. Sabaliauskienė, R. Bimba, O. Voišnis, M. Noreika), turinti įrodyti, kad naujojo centro aukščiausių pastatų architektūrinė kalva, o tiksliau – jos „pietinis šlaitas“, atsiveriantis Baltojo tilto perspektyvoje, nėra suformuotas. Dabar jį sudaro tik du pastatai (viešbutis ir „Swedbank“ kompleksas) ir pilnavertis suformavimas neįmanomas dėl reglamento apribojimų. 

Kaip tai atrodytų realybėje, pademonstravo architektas Remigijus Bimba, pristatęs būsimo pastato projektą, kuris tiesiog šokiruoja savo agresyviu tūriu ir proporcijomis. Išskirtinėje vietoje – Baltojo tilto ašyje projektuojamas pastatas visiškai „užmūrija“ perspektyvą ir vieną didžiausių šios vietos vertybių – daugiasluoksnį vaizdą, masyviu savo „kūnu“ uždengdamas net ir aukščiausią „Europos“ biurų pastatą. Kaip ekspertams pristatydamas projektą sakė pats R.Bimba, jo kūrinys – savotiška Paryžiaus Triumfo arkos interpretacija.

Beje, dabar R.Bimba tikina, kad šį projektą turėtume pamiršti. „Niekas nesako, kad toks pastatas ir bus. Buvo paimtas abstraktus tūris, kuris makete atrodo vienaip, o iš tam tikrų taškų, kaip Baltojo tilto ašis, kuri visiems yra šventa vieta, kaip kokia Meka, atrodo stambus. Kadangi ekspertai pritarė aukštuminių pastatų toje zonoje statybai, reikia toliau tobulinti architektūrą, ieškoti variantų ir žiūrėti, kaip pastatą įkomponuoti tame pietiniame aukštutinės kalvos šlaite“, – aiškina architektas. 

Anot jo, ta vieta nėra šventa, kad būtinai turėtų matytis „Europos“ bokštas. Šiam pastatui R.Bimba yra numatęs antraplanį vaidmenį: „ Jei ši teritorija toliau bus plėtojama, to „Hannerio“ (bendrovės „Hanner“ statyto pastato – aut.past.) neturi matytis nei iš Giedraičių gatvės pusės, kur dabar padaryta klaida, jį pastačius mažoje gatvelėje Šnipiškių rajone ant ašies, ir nebūtinai jis turėtų būti pagrindinis bokštas einant nuo Baltojo tilto.“ 

Svarbiausia, projekto autoriaus teigimu, kad ekspertai pritarė aukštuminių pastatų idėjai, nors dėl pastato tūrio išsakyta pozicija (ekspertai sukritikavo ir nepritarė projektui – aut. past.) ir prieštarauja užsakovo norams. Tačiau kadangi užsakovas tikrai nori pastatyti gerą statinį, „bus atkreiptas dėmesys į ekspertų pastabas, aišku, nepaliekant ir užsakovo lūkesčių“. 

Ar įmanoma suderinti šiuos nesuderinamus dalykus? 

„Viską įmanoma suderinti – reikia dirbti ir šnekėtis. Užsakovas yra labai garbingas žaidėjas rinkoje, kuris tikrai įsiklauso į visų pastabas ir nori, ne tik išlošti ploto, bet kad ir pastatas atrodytų gerai. Tik bėda ta, kad pas mus visi jautrūs ir bet koks pasikeitimas baisiausiai gąsdina. Tik niekas nežino, ar tai blogas pasikeitimas, nes vieniems atrodo vienaip, kitiems – kitaip“, – sako R.Bimba. 

Daug sumokėjo, daug ir nori gauti 

Tiesa sakant, jei pasikeitimas toks, nuo kurio aplinka gerėja, visi paprastai džiaugiasi. Bet jei toks, kokį dabar Vilniui rengia akropolių statytojas M. Marcinkevičius, gąsdina ir verčia sunerimti. 

Kalbama, kad statytojų apetitą kelia didžiulė už sklypą sumokėta kaina. Pasirodo, prieš kurį laiką Vilniaus savivaldybė šį sklypą iškeitė į sklypus Vakarinio miesto aplinkkelio kelyje, o tie sklypai priklausė bendrovei „MG Valda“. Iš jos, kalbama, už didelius pinigus šių metų pavasarį sklypą įsigijo dabartiniai savininkai. Beje, žmonės kalba, kad prieš kurį laiką Savivaldybė šį išskirtinį sklypą bandė parduoti aukcione, tačiau norinčių pirkti taip ir neatsirado. 

Kad sklypas – išskirtinis, abejonių niekam nekyla. Anot projekto recenzento, Lietuvos architekų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininko doc. Lino Naujokaičio, ši vieta, formuojant dešiniojo kranto architektūrinę kalvą, buvo viena svarbiausių. Ji yra Baltojo tilto – naujojo Vilniaus centro kompozicinio stuburo – ašyje, kuri toliau tęsiama link Šnipiškių. 

„Dar tas sklypas ypatingas tuo, kad jis yra kelių erdvinių koridorių epicentre – Baltojo tilto ašies ir senosios Ukmergės gatvės vietoje esančio pėsčiųjų pasažo susikirtime, kuris nuo Šv. Rapolo bažnyčios į vieną pusę atsiveria Gedimino pilies kalno perspektyva, o į kitą pratęstas statant „Swedbank“ administracinį pastatą (architekto Audriaus Ambraso projektavimo biuras). Tai – tikrai išskirtinė vieta, reikalaujanti išskirtinio sprendimo ir ypatingos architektūrinės kokybės“, – pabrėžia L. Naujokaitis.

Jo teigimu, vienas kelias yra laikytis esamo sklypo reglamento, apribojančio pastato aukštingumą, o kitas – bandyti pasižiūrėti ir mąstyti plačiau. Ta studija, kurią jam teko recenzuoti, ir buvo skirta išprovokuoti diskusiją „kas būtų, jeigu būtų“. 

Ekspertų taryba „leido mąstyti plačiau“, kas, anot L.Naujokaičio, reiškia ieškoti kompleksinio sprendimo dėl bendros aukštybinių pastatų ideologijos kitoje Konstitucijos prospekto pusėje, neapsiribojant vien tik vienu šiuo sklypu ir pastatu. Tuo labiau, kad projektinius viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ priestato eskizus jau rengia architektas Rolandas Palekas, neužstatyti plotai plyti šaila viešbučio „Naujasis Vilnius“ (ten dabar taip pat įrengta automobilių stovėjimo aikštelė), savo valandos laukia Algimanto ir Vytauto Nasvyčių projektuotas Buities tarnybų kompleksas šalia VCUP, dabar paverstas parduotuvių ir biurų centru. 

A. Nasvytis: laikai keičiasi

Anot L. Naujokaičio, net pats architektūrinės kalvos dešiniajame krante koncepcijos „tėvas“ – architektas A. Nasvytis kažkada, kai iš Gedimino prospekto buvo planuojama iškelti parduotuvę „Vaikų pasaulis“, toje vietoje yra bandęs projektuoiti vertikalę. Dabar, galima sakyti, simboliška, kad tą daryti bando ne kas nors kitas, o jo mokinys R. Bimba. 

Tačiau A. Nasvytis nebuvo linkęs kalbėti apie šį projektą, „nes yra išsakytos ekspertų pastabos ir jis bus kitoks“. Bet patvirtino, kad ir pats seniai galvojo apie antrąją aukštuminių pastatų liniją ir tai nėra vien tik jo vieno nuomonė. 

„Kai kūrėme pirmąją aukštybinių pastatų versiją, galvojom, kad nebūtų mąstelių konfrontacijos tarp Senamiesčio ir dešiniojo kranto naujojo centro dalies, ir kaip kamertonas čia galėtų būti Šv. Jono varpinės aukštis. Bet kai buvo pastatyti aukštesni pastatai, dabar jau reaguojama į jų aukštį. Iš kai kurių Senamiesčio vietų atsirado nepageidaujamų dalykų dešiniojo kranto siluete. Bet tai tik mano nuomonė. Kai kam atrodo, kad aš esu per daug baikštus ir projektuoti galima kur kas drąsiau. Mano nuomone, svarbiausias dalykas yra mąstelio kontekstas, bet dabar nauji laikai ir nauji vėjai mąstelio atžvilgiu gali atsirasti “, – mįslingai kalba A. Nasvytis, kuriam visada svarbiausia buvo „architektūrą kurti šiltomis rankomis“. 

„Skraistė“ virš Baltojo tilto 

Tuo tarpu architektas Rolandas Palekas atvirai sako, jog naivu būtų tikėti, kad verslininkams rūpi „sukurti gražią skraistę miestui“ („skraistės“ terminas, apibūdinant, kokias principais galėtų būti formuojama architektūrinė kalva, vartojamas parengtoje studijoje – aut.past.). 

„Studija, skaistė – tėra tik gražus įpakavimas. Verslininkai čia turi gerokai pragmatiškesnių tikslų: ankštame sklype norima pastatyti 20 tūkst. kv. m pastatą – konkretų pastatą konkrečioje vietoje ir konkrečios išraiškos. Todėl kalbėti turime ne apie urbanistiką, o apie architektūrą. Turime suprasti, kad dešiniajame krante šis pastatas yra kaip raktas, jis – svarbiausias. Bet kol kas nepanašu, kad projekto autorius bandytų pasipriešinti kvadratinių metrų diktatui. Mano nuomone, tai yra klasikinis savanaudiško verslo pavyzdys, galvojant tik apie verslo interesus ir nekreipiant dėmesio į bendrus viešuosius poreikius. Tik stiprų stuburą ir vertybių skalę turintis architektas gali pasipriešinti tokiam spaudimui. Bet visuomet atsiras tokių, kurie tokio stuburo neturi“, – sako R. Palekas.

Beje, nors buvo siūlyta, projektuoti tokio dydžio pastatą šiame sklype atsisakė architektas A. Ambrasas. „Kategoriškai atsisakiau statyti tokių apimčių pastatą, nes ten normaliai galėtų sutilpti maždaug per pusę mažesnio ploto statinys. Ir tai tikrai nėra pastato aukščio ar bendros architektūrinės kalvos koncepcijos problema. Kai į tokį mažą sklypą norima sukišti 20 tūkstančių kvadratinių metrų, matom tai, ką matom“, – sako A. Ambrasas, kurio nuomone, pakėlus aukščio kartelę, bus atvertas kelias būtent tokiam pastatui ir atsirasti. 

R. Palekas taip pat teigia, kad imtųsi įgyvendinti projektą, jei matytų galimybę sukurti draugišką aplinkai pastatą, kuris kalbėtųsi su aplinka, o ne ją užgožtų. „Kiekviena vieta gali priimti ribotą „molio“ masę, o jei tos masės yra per daug, kaip ją beminkytum, kokią formą besuteiktum, nebus gerai. Nes masė išstumia erdvę, dengia, neatitinka mastelio. Šioje vietoje tiesiog yra per didelis „molio“ kiekis“, – aiškina architektas. 

R. Paleko teigimu, didesnis aukštingumas, kuriam iš principo neprieštarauja ekspertai, tėra tik viena nata penklinėje. Klausimas, kaip bus sugrota šia ir kitomis natomis. Galima sugroti harmoningai ir darniai, bet galima ir labai prastai. Kol kas ta muzika rėžia ausį. 

Žada konsultuotis su užsienio ekspertais

Stebina ir tai, kad tokioje išskirtinėje miesto vietoje neskelbiamas konkursas, kuris galėtų atsakyti į daugelį klausimų ir pateikti kur kas daugiau galimybių pasirinkti. 

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Marius Šaliamoras pranešime spaudai teigia, kad „dirbdama su šiuo projektu Sąjunga ne tik teiks savo ekspertinius vertinimus, bet ir pasitelks užsienio ekspertus, ragins kuo daugiau specialistų teikti savo siūlymus, kad naujasis statinys darniai įsilietų ir į Naujojo miesto centro, ir į Senamiesčio panoramą“. 

Tiesą sakant, inicijuoti architektūrinį konkursą, ką dažnu atveju ir darydavo Architektų sąjunga, ko gero būtų kur kas paprasčiau ir viešiau. Puikus to pavyzdys, tų pačių investuotojų, surengus architektūrinį konkursą, kurį laimėjo danų architektų PHL biuras, Vilniuje pastatytas naujasis verslo centras K-29. 

Vyriausiasis miesto architektas Artūras Blotnys sako, kad šiuo metu yra atliekamas miesto bendrojo plano, kurio galiojimas baigsis šiemet, monitoringas, kuris parodys, ką ir kaip reikia keisti bendrajame plane. Tie pakeitimai gali užtrukti ir kelis metus, bet, jei reikės keisti tik tam tikrus segmentus plane ir jų nebus daug, „reikalas gali pajudėti kur kas greičiau“. 

„Turim įstatymus tokius, kokius turim – pirmiausia turim susitvarkyti teritorijų planavimo dokumentus ir tik tuomet pereiti prie pastato techninio projekto. Manau, kad toje vietoje galėtų būti aukštesnis pastatas, nei dabar numato reglamentas. Tačiau reikia išsamios analizės, kaip paaukštintas pietinis architektūrinės kalvos šlaitas paveiks Senamiestį, pačios architektūrinės kalvos parametrus. Tačiau tam trukdžių iš esmės nematau – norisi kuo greičiau užpildyti tą kalvą, padaryti ją vietisą, o ne dantytą“, – sako A. Blotnys. 

Apie investuotojus – „Lords LB Special Fund I“ fondą – jis „galvoja labai gerai“ ir mano, kad šioje istorijoje bendromis Savivaldybės, ekspertų ir investuotojų pastangomis pavyks rasti visoms pusės tinkamą sprendimą.  

Visas iVilnius.lt naujienas galite sekti socialiniame tinklalapyje „Facebook“!

Komentarai (0)
Facebook komentarai

Taip pat skaitykite

Naujausi straipsniai

ups