iVilnius.lt

Gruodžio 03 13°C

Statybos
Pagrindinis > Naujienos

Apklausa: lietuviai būstui linkę išleisti daugiau nei latviai ir estai (0)

2016-08-11
Nuotr.: Organizatorių
Iš miesto – į priemiesčius, kur pastatyti erdvūs ir dideli namai, iš ten – atgal į miesto centrą, į poreikius atitinkančius butus, kuriuose gyvenant nereikia sukti galvos dėl transporto, vejos pjovimo ir surūdijusios tvoros. Tokias šiuo metu besikeičiančias gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) tendencijas Lietuvoje išskiria ekspertai. Jas patvirtina ir apklausos: lietuviai pirmenybę atiduoda butams, o rinkdamiesi būstą labiausiai dėmesį kreipia į du aspektus – kainą ir vietą.

„Mūsų nekilnojamojo turto rinka yra jauna, tradicijos tik formuojasi, todėl žmonės linkę mažiau pasikliauti protu ir labiau – emocijomis. Vienu metu visi norėjo didelių namų ir butų, vėliau puolė pirkti mažus būstus. Dabar tendencija vėl linksta link to, kad norima didelių, komfortabilių butų, tačiau tik gerose vietose“, – trumpai pokyčius išdėstė architektas Gintautas Natkevičius.

Nekilnojamojo turto vystymo ir statybų korporacijos YIT užsakymu nuomonės tyrimų ir apklausų bendrovės TNS atlikta tarptautinė apklausa rodo, kad 47 proc. lietuvių pirmenybę atiduoda butams, 34 proc. rinktųsi individualų namą arba kotedžą, likę apklausos dalyviai buvo neapsisprendę. Didžioji dalis – 84 proc. – apklaustųjų pirmumą teikė nuosavam būstui.

Pasak G. Natkevičiaus, šiuo požiūriu lietuviai artimi aplinkinių Europos valstybių gyventojams. „Poreikis turėti nuosavą būstą visoje Europoje yra panašus. Komunaliniai butai ir ekonominis būstas miegamuosiuose rajonuose sukūrė tam tikrus socialinius įpročius, bet nenužudė individualumo siekio. Tą rodo ir Kauno pavyzdys, kur gausu individualių namų. Prisiminkime – ir sovietmečiu kas galėjo, iš paskutiniųjų statėsi nuosavus namus, vėliau ši tendencija tik dar labiau sustiprėjo“, – pasakojo architektas.

Apklausa patvirtina G. Natkevičiaus žodžius: Latvijoje 85 proc. respondentų linkę atiduoti pirmenybę nuosavam būstui, kai Estijoje šis procentas siekia 86 proc. Įdomu tai, kad lietuviai pagal būsto tipą artimesni estams nei latviams – 55 proc. latvių rinktųsi namą ar kotedžą, o butą – 36 proc. Estai atvirkščiai: 52 proc. rinktųsi butą, o namą – 37 proc. 

„Dar neseniai vyravo nuomonė, kad už 300 tūkstančių eurų pirkti butą yra nesąmonė, nes už tokią pat sumą galima pasistatyti namą, tačiau ateina kitas supratimas. Keičiasi ir patys daugiabučiai – prisiminkime, kaip jie atrodė sovietmečiu ir kaip dabar. Komforto lygis neatpažįstamai pasikeitė. Žmonės pradeda suprasti, kad tie daugiabučiai, ypač jei jie yra gerai įrengti ir miesto centre, turi savo pranašumų“, – pasakojo architektas.

Kęstutis Vanagas, „YIT Kausta“ generalinis direktorius, nurodo, kad tendencijos labai priklauso nuo būsto segmento. 

„Išskirčiau tris segmentus – ekonominį, aukštesnės klasės ir prabangaus būsto. Pastebime, kad aukštesnės klasės ir prabangaus būsto segmento pirkėjai labiau kreipia dėmesį į vystytojo patikimumą, suteikiamas garantijas, projekto vietą, būsto išplanavimą ir įrengimą, medžiagas, kurios buvo panaudotos statybų metu. Jie laisvesni rinkdamiesi, todėl ir įvertina šiuos kriterijus. Ekonominės klasės būsto pirkėjai visada jautrūs kainai, kitų segmentų pirkėjų įpročiai keičiasi. Jeigu anksčiau gyventojai pirko mažesnius būstus, kad galutinė kaina būtų mažesnė, dabar perka ir didesnius aukštesnės klasės butus“, – teigia K. Vanagas. Anot jo, sprendimą, kokį būstą pirkti, dažniausiai lemia tai, ar butas įsigyjamas gyvenimui ar investicijai. 

Lietuviai linkę būstui skirti daugiau

Taigi, kokiam butui pirmenybę atiduoda lietuviai? Korporacijos YIT tyrimas rodo, kad 31 proc. respondentų Lietuvoje būsto pirkimui linkę išleisti mažiau nei 100 tūkst. eurų, šiek tiek mažiau (29 proc.) investicijoms į nekilnojamąjį turtą linkę skirti nuo 100 iki 150 tūkst. eurų. Vyraujantis buto tipas – trijų kambarių su virtuve arba sujungta virtuve (rinkosi 41 proc.). Populiarūs ir dviejų kambarių butai (39 proc. pasirinkimas). Kaip optimalų dydį 33 proc. nurodė 41–60 kv. m būstą, 31 proc. – 61–80 kv. m, 21 proc. rinkosi didesnį nei 110 kv. m gyvenamąjį plotą.

Tiek Latvijoje, tiek Estijoje respondentai buvo linkę skirti mažiau lėšų būsto įsigijimui, tačiau pirmenybę teikė didesniam būstui.

73 proc. latvių būstui buvo linkę išleisti mažiau nei 100 tūkst. eurų, 14 proc. planavo investuoti nuo 100 iki 150 tūkst. Labiausiai buvo linkę rinktis trijų kambarių butą (34 proc.), kiek mažiau jautė poreikį dviejų kambarių butams (28 proc.). 26 proc. respondentų optimalus buto dydis buvo 61–80 kv. m ploto, 22 proc. – 41–60 kv. m., 21 proc. – daugiau nei 110 kv. m.

61 proc. estų planavo išleisti būstui mažiau nei 100 tūkst., o 22 proc. tam skirtų 100–150 tūkst. Populiariausias pasirinkimas buvo 3 kambarių butas (43 proc.), mažiau respondentų nurodė dviejų kambarių būstą (28 proc.). 33 proc. optimalus pasirinkimas buvo 61–80 kv. m ploto būstas, o 32 proc. – 41–60 kv. m.

Kas lemia apsisprendimą

Pasak G. Natkevičiaus, lietuviai keliauja, gauna įvairių patirčių, todėl grįžę namo pradeda kritiškiau vertinti savo gyvenimo kokybę. „Apsilankius užsienyje kyla klausimų, kodėl žmonės, kurie turi finansinę galimybę įsigyti kokį tik leidžia fantazija būstą, renkasi galimybę gyventi miesto centre. Kita tendencija – tėvai užaugina vaikus ir pamato, kad pasikeitė poreikiai – jie nenori šienauti žolės senatvėje ir tvarkyti 5 nenaudojamus kambarius. Šios naujos tendencijos po truputį prigyja ir mūsų krašte“, – sako architektas. 

YIT apklausa rodo, kad nors būsto vietos pasirinkimas Lietuvoje yra stiprėjanti tendencija, tačiau ji atsilieka nuo kaimyninių Baltijos valstybių. Lietuviai dažniausiai renkasi pagal kainą (80 proc.), o vieta, kaip kriterijus, yra antroje vietoje (77 proc.). Latvijoje šie du pasirinkimai yra tolygūs (atitinkamai 84 ir 83 proc.), o Estijoje vietos kriterijus yra svarbesnis už kainą – atitinkamai 89 proc. ir 86 proc.

„Dar viena tendencija – žmonės pradeda skaičiuoti realius, o ne lengvabūdiškai įsivaizduojamas būsto įrengimo ir išlaikymo sąnaudas bei atsakingai pasverti savo realius poreikius. Pavyzdys – Garliava ir kiti Kauno mikrorajonai, kur žmonės, savo laiku pasistatę didžiulius namus, nebesugeba jų nei išlaikyti, nei parduoti“, – teigia G. Natkevičiaus.

Mažos eksploatacijos sąnaudos yra trečia pagal svarbumą būsto savybė Lietuvoje (65 proc.) – estams ji taip pat svarbi (67 proc.). Latviai labiau dėmesį kreipia į išplanavimą (61 proc.). Estijoje buto išplanavimą kaip vieną svarbiausių aspektų nurodė 57 proc., Lietuvoje – 54 proc. respondentų. 

Įdomu tai, kad latviai ir estai kreipia dėmesį į paslaugų, tokių, kaip vaikų darželis, mokykla, parduotuvė ir kt., artumą, kas lietuviams ne taip svarbu. 52 proc. latvių minėjo tai kaip svarbų aspektą, o estų tokių buvo 42 proc. Lietuviams svarbiau geras susisiekimas (48 proc.), kuris ne taip akcentuojamas Latvijoje (40 proc.) ir Estijoje (39 proc.)

„Poreikis keltis iš priemiesčių į centrą, kur yra visos paslaugos, labiau pastebimas tarp šeimų, kurios turi mokyklinio amžiaus vaikų. Jei anksčiau buvo keičiama vieta į plotą – priemiesčiuose buvo galima įsigyti didesnio ploto būstą pigiau nei butą, žmonės „atsikando“ nuolatinio vaikų vežiojimo į mokyklas ir būrelius, didelių atstumų iki darboviečių, automobilių spūsčių ir prastos infrastruktūros. Dabar jie atidžiau renkasi, kur įsigyti būstą“, – apie tendencijas pasakoja K. Vanagas. 

Visas iVilnius.lt naujienas galite sekti socialiniame tinklalapyje „Facebook“!

StatybuNaujienos.lt
Komentarai (0)
Facebook komentarai

Taip pat skaitykite

Naujausi straipsniai

ups