iVilnius.lt

Gruodžio 03 13°C

Statybos
Pagrindinis > Naujienos

Dėl naujo komplekso Konstitucijos prospekte projekto varžosi 10 architektūros žvaigždžių (0)

2016-04-27
Nuotr.: Organizatorių
rečiadienį sostinės verslo centre „K29“ buvo pristatyti multifunkcinio komplekso „k18B“ architektūrinio konkurso darbai. Visuomenei ir kai kuriems architektams sukritikavus pirmąją architekto Remigijaus Bimbos viziją, kaip turėtų atrodyti šis kompleksas, šįkart į konkursą pakviestos garsiausios ne tik Lietuvos, tačiau ir užsienio architektų studijos. „Apžiūrėjus darbus matyti skirtingi požiūriai, skirtingos architektūros mokyklos netgi skirtingos kultūros. Susiduria požiūriai, kaip žiūrima į mus ir kaip mes žiūrime į save“, – jau nuo vakar nagrinėjantis konkurso projektus kalbėjo garsus architektas Algirdas Kaušpėdas.

Šį konkursą organizuoja Lietuvos architektų sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybė ir investicijų valdymo bendrovė „Lords AB Asset Management“. Pasak organizatorių, tai yra didžiausias ir daugiausiai užsienio ir Lietuvos architektūros žvaigždžių sutraukęs architektūrinis konkursas, kada nors vykęs mūsų šalyje.

M. Šaliamoras: konkursas turėtų būti pavyzdžiu, kaip sprendžiame svarbių pastatų projektavimo klausimus

„Lietuvoje mes mėgstame tarp užsienio žvaigždžių paieškoti lietuviškų šaknų, – pastebėjo konkurso pristatymo renginį vedusi Agnė Armoškaitė-Grigaliūnienė. –  Mes irgi pamėginome – ir radome! „Studio Fuksas“ įkūrėjo Maksimiliano Fuksas tėvas yra kilęs iš Lietuvos ir didžiuojasi savo lietuviškomis šaknimis. Konkurse dalyvauja tokie užsienio architektai kaip „PLH Arkitekter“ (Danija), „KOKO Architects“ ir „Studio Libeskind“ (JAV). Darbus pateikę Lietuvos architektų biurai: „R. Paleko ARCH studija“ , „AKG“, „SP Architektų Grupė“, „G Natkevičius ir partneriai“, „Arches“. 

Šis konkursas galėtų būti pavyzdžiu, kaip reikia spręsti Vilniuje svarbių vietų bei pastatų projektavimo klausimus, – renginyje kalbėjo Architektų sąjungos pirmininkas Marius Šaliamoras. – Egzistuoja nuostata, jog turėtume neapsiriboti „sava virtuve“ – savais architektais – ir tokioms vietoms pasitelkti tarptautinius konkursus. Aš labai dėkingas investuotojams, kurie palaikė tokią iniciatyvą. Malonu matyti pasaulinio lygio žvaigždes konkuruojančias su gabiais mūsų architektais. Užsieniečių nebijome, kviečiame bendradarbiauti ir kartu kurti“. 

M. Šaliamoras priminė, jog toks konkursas sostinėje – ne naujovė. Gaila tik to, jog pirmasis architektūrinis konkursas, organizuotas Gugenheimo muziejaus geriausiam projektui išrinkti, nors ir praėjo sklandžiai, tačiau pastatas taip niekada ir neiškilo. 

„Mes turbūt nesuprantame, kokio lygio darbus matome šiandien“, – sakė Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis. – Manau, jog jie papuoš architektūrinių žurnalų puslapius ir neabejotinai liks kaip tam tikras ženklas miesto istorijoje. Tikrai nedažnai tokio lygio pasaulio architektūros žvaigždės ir geriausi Lietuvos architektai pateikia savo darbus svarbiausioms Vilniaus miesto vietoms. Verslo centras dešiniajame Neries krante – sena idėja. Svarstyta, kaip padaryti, kad vakarinėje miesto dalyje gyvenantiems gyventojams nereikėtų kirsti upės, kad nereikėtų statyti daug tiltų. Kaip padaryti, kad naujosios investicijos nesibrautų į istorinio miesto prieigas, negadintų senamiesčio panoramų? Apie tai buvo kalbama ilgus metus ir pagaliau tai, kas buvo numatyta dešiniajame Neries krante, realizuojasi. Džiugu, kai idėja realizuojama tokio lygio architektų darbais.“

M. Pakalnis dėkojo kolegoms architektams ir teigė, jog komisijai iš tiesų bus nelengva apsispręsti, kuris darbas geriausiai dera prie miesto.

Per konkurso darbus atsiskleidžia skirtingos miesto plėtros vizijos 

„Mus aplankė architektūros šventė, – taip vykstantį renginį apibūdino architektas Algirdas Kaušpėdas. – Džiaugiuosi, kad šįkart, skirtingai nuo Gugenheimo konkurso, dalyvauja ir Lietuvos komandos.  Tai yra labai teisingas sprendimas: 5 architektų grupės yra iš Lietuvos, ir 5 iš užsienio labai gerai subalansuoja tą projektų pasiūlą. Mudu su urbanistu Sauliumi Motieka esame pakviesti recenzuoti šiuos darbus.“

A. Kaušpėdas pridūrė, jog darbų įvairovė – didžiulė. Susiduria skirtingi požiūriai, skirtingos architektūros mokyklos ir netgi – kultūros. 

„Susiduria skirtingi požiūriai į mus ir mūsų pačių – į save. Pamatėme, kaip užsienio autoriai mato mus, kaip jie mus įsivaizduoja ir ką mums siūlo. Kartu mes parodome, kaip mes save įsivaizduojame, kokią kultūrą ar kokią miesto plėtros viziją matome. Darbas bus labai įdomus. Komisijai tikrai nebus lengva. Tačiau labai svarbu kalbėti konceptualiai – dar kartą pasitikrinti, ar mes teisingu keliu einame. Linkiu vertinimo komisijai sėkmingo ir sklandaus darbo“, – kalbėjo architektas. 

Kol pastatai „stovi“ tik stenduose, architektai ir urbanistai vis tik buvo pakviesti perkirpti simbolinę juostelę, simbolizuojančią, jog projekto vykdymas prasidėjo. 

Planuojama, kad komplekso plotas sudarys apie 19 tūkst. kvadratinių metrų, jame bus įkurta apie 1000 darbo vietų, o viešbutyje įkurta apie 300 numerių. Į kompleksą ketinama investuoti per 40 mln. eurų. 

Kartais dideli skandalai kyla dėl vienos eglės

Architektų sąjungos pirmininkas Marius Šaliamoras, kalbėdamas su portalu Statybunaujienos.lt prasitarė, jog iš pradžių „Lords AB Asset Management“ dirbo tik su vienu architektų biuru ir norėjo tik kelių projekto variantų. Architektų sąjungai pavyko investuotojus įtikinti, jog šioje vietoje reikia platesnio požiūrio. „Aš tuo labai džiaugiuosi ir manau, jog tai turėtų tapti tam tikru standartu. Turėtume ne užsidaryti, ne bėgti nuo visuomenės, bet kaip tik – atsiskleisti. Galiu atskleisti, jog jau vedame su viena verslo grupe derybas ir galbūt įvyks dar vienas toks renginys“, – sakė M. Šaliamoras. Jis pridūrė, jog visuomenė yra didžiulė jėga. Architektai projektuodami pastatą vykdo užsakymą – tuo metu visuomenė gali daryti įtaką tiek verslininkams, tiek politikams. Galbūt todėl ne visi nori viešintis ir atskleisti visuomenei savo planus.

„Europinė , demokratinė tradicija sako, jog mums būtina pritraukti visuomenę – tuomet dings bereikalingas pyktis, visi sprendimai bus matomi ankstyvosiose stadijose, viskas bus aišku. Esu didelis šalininkas visuomenės išklausymo ir įtraukimo į šiuos procesus. Išklausymas – nereiškia klausymas. Reikia ieškoti protingo dialogo, kad visoms pusėms viskas tiktų. Konflikto nebuvimas turi didelę pridėtinę vertę. Susiskaldymas gimdo nepasitikėjimą, galbūt netgi skatina įvairius korumpuotus sprendimus. Architektų sąjunga labai kviečia visuomenę ir bendruomenes dialogui“, – kalbėjo M. Šaliamoras. 

Architektų sąjungos pirminkas patvirtino, jog visuomenės nariai ir apžiūrėję šiuos projektus gali parašyti Architektų sąjungai savo nuomonę. Visuomenė, išsakydama savo nuomonę, kartu pasako ir daug papildomų dalykų, kurie specialistams visuomet turi vertę. Kaip sakė A. Kaušpėdas, atskleidžiame požiūrį į save. Ta nuomonė yra svarbi darant išvadas, suvokiant, kaip mąsto kiti, dėl ko jiems skauda. Žinote, man teko dalyvauti vieno projekto aptarime, kur grupė žmonių buvo pasipiktinusi projektu ir architektais. Po geros valandos pokalbių paaiškėjo, jog visi pykčiai – todėl, kad statant pastatą bus nukirsta eglė, kurią pasodino to žmogaus prosenelis. Viskas buvo išspręsta!“, – reikšmingą pavyzdį pateikė M. Šaliamoras. 

Pirmasis projektas: pasitikrinimui

Pašnekovo teigimu, girdint nuomones galima geriau įvertinti žmonių interesus. Paklaustas apie pirmąjį Remigijaus Bimbos projektą M. Šaliamoras teigė, jog tuo metu architektas tiesiog norėjo išmėginti, kokio aukščio ir ploto pastatas telpa turimame sklype. 

„Apie estetiką ten niekas nekalbėjo. Tačiau architektas vis tiek pateikė kažkokią estetinę viziją. Ir visuomenė sureagavo į tą viziją. Iš tiesų pirmojo projekto tikslas buvo visai kitas. Tačiau vienas iš konkurse dalyvaujančių darbų – to paties autoriaus darbas. Turbūt sutiksite, jog estetinė jo kokybė yra nepalyginamai geresnė, už pirmąjį darbą“, – kalbėjo M. Šaliamoras.

Kaip komisijos pirminikas paklaustas, kokie bus jo kriterijai vertinant projektus M. Šaliamoras atsakė: „Socialūs“. Pašnekovas teigė, jog aplinka tiek estetiškai, tiek filosofiškai, tiek fiziškai padeda žmogui gyventi. 

„Tačiau Lietuvoje neretai ekologija ir tvarumas suvokiami tik kaip energetinis efektyvumas. Iš tiesų tai – tik vienas mažas lašelis gausybėje sprendimų. Šie projektai didina santykį su upe, sutankina centro pastatų grupę. Čia yra ta vieta, kur tankis turi būti didelis. Vis tik architektai randa vietos žalumynams, parkams, žmonių rekreacijai, pagerina pėsčiųjų situaciją, paslepia tas antžemines parkavimo vietas. Projektai sprendžia visus šiuos klausimus“, – sakė M. Šaliamoras. 

Paklaustas, kiek laiko dirbs komisija Architektų komisijos pirmininkas juokavo: „bus kaip popiežiaus rinkimuose – kol pasirodys juodas dūmas“.

M. Pakalnis: vertinsime daugybę aspektų, tačiau man svarbiausias – mastelis

Dar vienas projektus vertinančios komisijos narys – Mindaugas Pakalnis – teigė, jog darbai yra labai skirtingi ir iš tiesų atspindi kultūrinius skirtumus. 

„Yra didelė paletė iš ko rinktis. Vis tik reikia išgirsti architektų pristatymus, suprasti, kaip jie motyvuoja savo sprendimus, kodėl jie pasirinko būtent tokią architektūrinę išraišką. Taip, pirmas įspūdis yra, tačiau reikia sulaukti konkurso pabaigos“, – sakė Vyriausiasis Vilniaus architektas. Jis pridūrė, jog jam vertinant darbus labai svarbus mastelis. 

„Svarbu, kad būtų užtikrinta tąsa tų darbų, kurie pradėti jau praktiškai prieš 30 metų. Kitas dalykas – viešųjų erdvių sistema, Baltojo tilto ašis, vedanti link Europos aiškės. Ši vieta – toks viešųjų erdvių funkcinis ir struktūrinis erdvių mazgas. Kitas dalykas – ženkliškumas. Buvimas ant ašies, pastatui duoda labai stiprią įvaizdžio dedamąją. Taigi – daugybė aspektų, visus juos reikės įvertinti, diskutuoti. Komisija, be abejo, išrinks patį geriausią“, – šypsojosi M. Pakalnis.

Jis sutiko, jog architektai itin daug dėmesio skyrė ir viešosioms erdvėms aplink kompleksą – gal netgi daugiau, nei pačiam pastatui.

„Ilgą laiką buvo galvojama, kad miesto esmę sudaro pastatai. Tačiau jau prieš 10–15 metų pradėjo ryškėti teorija, jog miestą iš tiesų formuoja ne pastatai, o viešosios erdvės. Viešoji erdvė – gerokai svarbesnė, nei vienas ar kitas namas. Architektai tą suvokia – tai matosi ir iš šių darbų“, – kalbėjo pašnekovas. 

Jis pridūrė, jog tai – savotiškas naujojo urbanizmo ženklas. Šiuolaikinėje architektūroje jau kalbame apie viešųjų erdvių socialumą, patrauklumą, gyvybingumą. M. Pakalnis mano, jog tai – ir šiuolaikinės visuomenės atspindys.

Konkursas – kiekvienam aukštybiniam pastatui

Paklaustas, kokioms dar Vilniaus vietoms reikėtų organizuoti tarptautinius konkursus, architektas priminė, jog, šiaip jau, remiantis miesto detaliuoju planu, kiekvienas bet kurio aukštybinio pastato statytojas turėtų surengti tokį konkursą.

„Tą praktiką reikia formuoti. Jei tiek architektų sąjunga, tiek savivaldybė, visi būsime dėl to sutarę ir to laikysimės, galime pasiekti gerą rezultatą. Siektume, jog visi svarbūs pastatai, turintys visuomeninę funkciją būtų statomi konkurso būdu, kadangi vis tik visuomenė į tai investuoja savo pinigus. Kitas dalykas – ženkliški miesto pastatai ir ženkliškos miesto vietos. Galvojame tokios praktikos ir toliau laikytis“, – sakė M. Pakalnis. 

Ketvirtadienį, balandžio 28 d., konkurso dalyviai pristatys savo darbus vertinimo komisijai, kurioje yra Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos architektų sąjungos, Kultūros vertybių apsaugos departamento ir „Lords LB Asset Management“ atstovai. Kiekvieno konkurse dalyvaujančio architektų biuro atstovai turės po pusvalandį įtikinti komisiją rinktis jų siūlomą projektą. Architektų pristatymai vyks verslo centre „k29“ nuo 9 val. ryto. Priistatymai bus vieši, tad juose gali dalyvauti visi norintys. 

„Studio Fuksas“

„Arrow“

 „PLH Arkitekter“

„KOKO Architects“ 

 „Studio Libeskind“

 „R.Paleko ARCH studija“

„AKG“

 „SP Architektų Grupė“

„G. Natkevičius ir partneriai“ 

„Arches“

 

Visas iVilnius.lt naujienas galite sekti socialiniame tinklalapyje „Facebook“!

StatybuNaujienos.lt
Komentarai (0)
Facebook komentarai

Taip pat skaitykite

Naujausi straipsniai

ups