iVilnius.lt

Gruodžio 11 13°C

Statybos
Pagrindinis > Naujienos

Intensyviai ieško būdų, kaip apsaugoti Vilniaus simbolį (1)

2016-02-11
Dėl lietaus ir staigaus atlydžio šio mėnesio pradžioje ėmė deformuotis Gedimino kalno šiaurinis šlaitas – dirvožemis atitirpo ir įmirko, o po juo esantis gruntas dar buvo likęs įšalęs. Kol kas miesto simbolis gelbėjamas mediniais kuoliukais, bet tuo pačiu metu specialistai svarsto apie geriausius ilgalaikius problemos sprendimo būdus.

Kaip Statybunaujienoms.lt sakė Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) vadovas Jonas Satkūnas, problema kilo dėl kaip niekada staigaus oro atšilimo. „Problema atsirado dėl vykstančių natūralių procesų. Viena vertus, ta dalis šlaito, apie kurią kalbame, yra labai stati. Jos statumas siekia 45, o vietomis net ir 60 laipsnių. Nutiko taip, kad įvyko labai staigus atšilimas. Labai staigiai atitirpo viršutinė dirvos ir podirvio dalis. Taip susidarė labai didelė masė, kuri ėmė slysti dar užšalusio podirvio paviršiumi. O tai jau idealios sąlygos deformacijoms“, – dėstė jis.

Yranti šlaito dalis yra aukščiau tos šlaito dalies, kuri prieš kelis metus tvirtinta geotekstile. Taigi tai silpniausia kalno dalis, kuri paprasčiausiai neatlaikė. Dar didesnė problema ta, kad deformuojasi ne tik aiškiai matoma dalis. Šlaite yra keli nematomi įtrūkimai. Taigi šlaitas pažeistas gana smarkiai.

Visgi pašnekovas griežtai paneigė kalbas neva prie griuvimo prisidėjo sprendimas iškirsti ant kalno augusius medžius. „Sklando tokios mintys, kad įtakos galėjo turėti medžių iškirtimas. Tačiau suiro kaip tik ta dalis, kurioje nebuvo jokių medžių. Mes net pasitikrinom. Išsitraukėm senas nuotraukas ir pasitikrinom. Šiuo metu slenkančią dalį tvirtiname kuoliukais. Tai paprasta, bet efektyvi priemonė. Kol ji veikia, reikia su inžinieriais galvoti kaip toliau tvirtinti šlaitą“,  – portalui sakė J. Satkūnas.

Ieškos ilgalaikio sprendimo

Pasak LGT vadovo, galimų problemos sprendimo būdų yra pakankamai daug, bet būtina pasirinkti tą, kuris tiks geriausiai. „Anksčiau buvo naudoti gelžbetoniniai poliai. Tačiau ta šlaito dalis, kur jie įkasti, juda, ir akivaizdu, jog ši priemonė nėra efektyvi. Panašu, kad reikia įrenginėti vadinamųjų „spiderių“ sistemas. Tai įgręžti smaigai, kurie tarpusavyje sujungiami ir paslėpiami po velėna. Tokia priemonė turėtų tikti. Aišku, mūsų įsitikinimu, prieš tai dar reikėtų ir detalesnio tyrimo. Reikia aiškiai žinoti, kurioje vietoje kokios priemonės geriausiai tinka. Kitaip tariant, reikia dirbti mąstant, kaip pritaikyti efektyviausius ir geriausiai kalną saugoti galinčius sprendimus“, – teigė specialistas.

Jis perspėja ir dėl to, kad pavojus dar nėra išnykęs. Įtrūkimai grunte niekur nedingo. Dabar tiesiog pasitaikė palankesnės oro sąlygos. Nėra lietaus, vėjas stiprus. Šlaitas džiūna, įmirkis mažėja. Tačiau jeigu vėl pašaltų, o tada vėl atšiltų, tai plyšiai dar labiau paplatėtų. Žiema dar nesibaigė, todėl galime tikėtis visko.

Belieka tikėtis, kad temperatūra vasarį ir kovą jau drastiškai nebesvyruos. Tokie svyravimai Gedimino kalnui gali būti pražūtingi. „Jeigu būtų visada šilta, tokios problemos nebūtų. Tačiau tas nuolatinis atšalimo ir atšilimo kaitaliojimasis pridaro daugiausiai žalos. Temperatūrų kaita apskritai pridaro daugiau žalos visoms inžinerinėms sistemoms. Atšilus į mikroplyšius patenka vanduo, tada jis užšąla, praplečia tarpus ir taip judina konstrukciją. Neatsitiktinai didžiausios deformacijos vyksta pavasarį“, – Statybunaujienoms.lt kalbėjo J. Satkūnas.

Visas iVilnius.lt naujienas galite sekti socialiniame tinklalapyje „Facebook“!

Gedimino pilis Gedimino pilis
StatybuNaujienos.lt
Komentarai (1)
Facebook komentarai

Taip pat skaitykite

Naujausi straipsniai

ups