iVilnius.lt

Gruodžio 10 13°C

Neatrastas Vilnius
Pagrindinis > Naujienos

Gedimino pilis: tarp praeities ir dabarties (1 dalis) (1)

2015-03-26
Vilniaus širdyje stovinti Gedimino pilis yra tapusi Vilniaus ir visos Lietuvos simboliu. Deja, šis bokštas yra viena iš nedaugelio tvirtovės dalių, kuriomis galime džiaugtis. Įvairūs didieji Europos miestai gali pasigirti senųjų savo valdovų rūmais ar tvirtovėmis. Daugelyje tokių miestų nuo viduramžių statyti rūmai ar gynybiniai sutvirtinimai pasakoja apie savo istorinę, kultūrinę, ar architektūrinę svarbą. Galbūt norėtųsi ir Vilniuje matyti pilną pilies kompleksą. Tačiau užtenka tik kiek atidžiau pažiūrėti, ir pamatysime pilna užuominų, kurios pasakoja savas istorijas.

Kviečiame apeiti Vilniaus Žemutinės bei Aukštutinės pilies teritorijas ir paieškoti, kokias istorijas slepia detalės, kurios paprastai praslysta pro lankytojų akis. 

Prieš pradedant pasivaikščiojimą privalu žinoti, kokie įvykiai istorijoje padarė Vilniaus pilį tokią, kokia ji yra dabar. Gražiausia ir labiausiai apstatyta Vilniaus tvirtovė buvo XVII amžiaus pradžioje, valdant Vazų dinastijai. Sakoma, kad iki to laiko Vilniaus pilis niekada nebuvo nugalėta, visi stovėję pastatai buvo gražūs ir nesugriauti. Gedimino pilies kalną iš visų pusių juosė Vilnelė bei Neris.

Bėgant XVII amžiui Abiejų Tautų Respublika dėl vidinių nesutarimų pamažu tapo vis labiau pažeidžiama išorinių jėgų, tai turėjo įtakos ir Vilniaus pilies kompleksui. Amžiaus viduryje, 1655-1661 metais vyko karas su Maskva, jo metu Vilniaus pilis nukentėjo pirmąjį kartą. Mūšių metu apgadintos sienos bei visi statiniai. Tvirtinama, kad tai buvo pirmasis rimtas priešo įsiveržimas į Vilnių. Per sekančius 200 metų, visas pilies kompleksas pamažu iro ir atstatytas nebuvo.

Žlugus Abiejų Tautų Respublikai Vilniaus miestas perėjo Rusijos Imperijos valdžion. 1831-aisiais metais caro įsakymu miesto pilies vietoje buvo pradėta statyti gynybinė tvirtovė – Vilniaus fortas. Karinis objektas padarė galą pilies lankymui, nes civiliai asmenys į karinę teritoriją įžengti laisvai nebegalėjo.

Ne gana to didelė žala padaryta parkui bei pastatams. Dauguma statinių tarp Gedimino kalno ir Vilniaus arkikatedros buvo visiškai sugriauti. Vietoj to buvo iškasti kalną juosiantys grioviai bei sutvirtinimai. Pilies arsenalo vietoje įrengtos kareivinės. Nors ir kelis šimtus metų dūlėję mūrai turėjo savo istorinę vertę, vis dėl to buvo sulyginti su žeme. Vilnelės kanalas, kuris daugiau kaip 400 metų juosė Žemutinę pilį iš rytų pusės buvo užkastas. Toje vietoje dabar eina B. Radvilaitės, Šventaragio bei T. Vrublevskio gatvės.

Bėgant laikui fortas nebeteko savo karinės reikšmės ir po 40-ties metų pylimai buvo nukasti, grioviai užpilti. Gedimino kalno teritorija tapo atvira žmonių lankymui 1878-aisiais metais, bet tvirtovės veidas jau buvo stipriai pasikeitęs.

Praėjus antrajam pasauliniam karui buvo aukštutinės pilies bokšte įrengtas muziejus, pilnai restauruota katedra. Nepriklausomybės laikotarpiu pilis tapo savotišku simboliu, pradėti kurti jos išsaugojimo planai. Grandiozinis projektas – per dešimtį metų autentiškai atstatyti Valdovų rūmai 2013-ųjų liepos 6 d. atvėrė duris lankytojams. Taip Vilniaus pilis tapo kokia yra dabar, bet galbūt cariniu laikotarpiu su žeme sulyginti objektai dar gali būti prikelti.

Dabar apeikime Vilniaus pilies teritoriją ir pažiūrėkime, kokių mažiau žinomų istorinių detalių dar galima surasti.

Autorius: Vladas Jankus

Visas iVilnius.lt naujienas galite sekti socialiniame tinklalapyje „Facebook“!

Komentarai (1)
Facebook komentarai

Taip pat skaitykite

Naujausi straipsniai

ups